Mūsų organizmui yra būtinos įvairiausios medžiagos: nuo paprasčiausių kalorijų ir skaidulinių medžiagų iki sudėtingų baltymų ir riebalų rūgščių. Žmogus renkasi valgyti vaisius, daržoves ar uogas norėdamas patenkinti šiuos poreikius. Nuo pat mažų dienų mums yra kalama į galvą, kad tokį maistą valgyti privalu, nes jame yra daug skirtingų vitaminų ir kitų medžiagų. Net ir naktį pabudintas kiekvienas pasakys, kad citrinose ir oboliuose yra daug vitamino C, granatose yra daug geležies, mėlynese yra daug vitamino A… Atėjus vaisių sezonui, nieko nuostabaus, kad mes skubame prikimšti pilvus įvairiausiais vaisiais iš sodų ir miškų: braškės, vyšnios, agrastai, obuoliai… Viskas skanu ir viskas sveika. O šiandien atsivėriant vis daugiau galimybių importuoti ir egzotiškas uogas ir vaisius iš kitų šalių, tokių galimybių atsirado dar daugiau: peruvinės dumplūnės iš Peru, goji uogos iš Kinijos…
Vasaros laikotarpiu skubame valgyti viską, kas žviežia vien iš noro pajusti šviežaus vaisio ar uogos skonį bei iš elementaraus pragmatizmo – alternatyvų tiesiog nėra. O jų ir niekam nereikia. Bet viskas pasikeičia prasidėjus šaltajam sezonui: ne visi žvieži vaisiai yra taip lengvai prieinami, kaip vasarą ar ankstyvąjį rudenį. Daugelis – ypatingai importuojamų iš tolimųjų užsienio valstybių – prieinami tik džiovinti. Kiekvienas vaisius ir uogas mėgstantis ir vitaminų šaltuoju laikotarpiu ieškantis pilietis paklaus savęs: ar džiovinti vaisiai ir uogos suteikia naudos? Ar ta nauda yra tokia pati, kaip valgant šviežius, nedžiovintus vaisius ar uogas?
Atsakymas yra labai paprastas: iš džiovintų vaisių ir uogų gaunama nauda visu 100% prilygsta šviežiai jų alternatyvai. Reikia suprasti vieną paprastą dalyką: džiovinimo metu – nesvarbu ar tai būtų vaisiai, uogos, daržovės, prieskoniai – maistas praranda tik savo sudėtyje esantį vandenį. Visos maistinės medžiagos niekur nedingsta ir neišgaruoja kartu su vandeniu. Jos pasilieka džiovintame vaisiu ar džiovintoje uogoje. Tai yra elementarus fizinis procesas: jei vandenyje ištirpinsite druską, tai šį vandenį išgarinus druska neišgaruos kartu su juo, bet pasilisk dugne. Identiški procesasi galioja ir džiovinant maistą: džiovinti vaisiai ir džiovintos uogos yra išlieka tiek pat maistingos, kiek ir natūralus bei šviežias jų atitikmuo.
Net priešingai: išgarinus vandenį tame pačiame kiekyje vaisių ar uogų pasilieka daugiau maistinių medžiagų. Todėl 100 gramų goji uogų turės mažiau vitaminų nei 100 gramų džiovintų goji uogų. Tas pats galioja ir bet kuriam kitam džiovinamam produktui. Tą geriausiai reprezentuoja prieskoniai: jei kada nors esatę matę prieskonių maistinę sudėtį, tai tuomet kuo puikiausiai žinote, kad prieskoniai yra nežmoniškai maistingi. Dabar turėtų būti aišku kodėl: augalus išdžiovinus, jie praranda nemaistingą vandenį ir savo sudėtyje palieka tik maistingas medžiagas. Tapatus procesas galioja ir džiovintiems vaisiams bei uogoms.
Todėl atsakymas yra paprastas: džiovintas maistas tikrai nėra mažiau maistingas už nedžiovintą. Net priešingai: identiškame kiekyje šių maistų, džiovintasis visuomet turės nepalyginamai didesnę maistinių medžiagų koncentraciją. Dėl panašių priežasčių žmonės yra linkę rinktis eko maistą, o ne jų analogą.
Pastarųjų kiekis tikrai negali būti faktorius renkantis vienokį ar kitokį maistą. Vienintelis reikšmingas faktorius gali būti tik skonis. O kaip skirtingai tokį maistą priima mūsų skonio jutikliai! Džiovintas abrikosas nuo šviežio skiriasi kaip diena nuo nakties. Ką jau kalbėti apie razinas ir vynuoges, jau minėtas goji uogas, šilkmedžio uogas, figas ar spanguoles. Vargu ar kiekvienas yra išbandęs savo mėgstamų uogų ir vaisių džiovintą versiją. Visi žinome braškes, bet kiek daug iš mūsų tikrai žino džiovintų braškių skonį? Neabejojame, kad absoliuti mažuma! Tačiau jei mėgstate vaisius ir uogas, nėra jokios priežasties kodėl neturėtume išbandyti ir džiovintos jų rūšies, nes ten slypi didžiuliai atradimai!