Nors paprastai mes mintyse tarsi turime susikūrę tam tikrus standartus, kaip atrodo šiltas namas, ir galvojame, kad turtingesnio žmogaus namas būtinai bus šiltesnis, kartais termovizija gali atskleisti visai kitokią realybę. Ne būtinai brangesnis reiškia geresnis. Pirmiausia – protingesnis turi būti, o tada bus ir geresnis. Palyginkite įvairių tipų namelius bei namus, ir pamatysite, kad kartais paprasta trobelė gali būti šilta, ekonomiška, atitikti A++ energinio naudingumo reikalavimus, o dvarą tenka griauti, nes jame šalta, kad ir visą jėgainę šalia pastatytumėte ir sukūrentumėte tonas kuro.
Akmeninė pilis
Įdomu, kaip sektųsi viduramžių princui, kunigaikščiui ar karaliui namo pridavimas, jeigu jis šiais laikais bandytų tą padaryti. Jeigu namas iš tiesų būtų akmeninis arba tiesiog iš mūro. Akmuo kaip medžiaga yra pati blogiausia šilumai užtikrinti. Tik labai giliuose urvuose gali būti šilta, tačiau jie nėra grynai akmenyje, juos gaubia žemė. Žemė yra puri, tarp jos smilčių yra oro tarpai, dėl to ir atsiranda galimybė įsirengti šiltą požeminį būstą. O štai pilis, sukrauta iš luitų akmens ir subetonuota, visada bus šalta. Todėl ir dabar su paveldu išlieka tokios problemos, kad pilis ar dvarus yra gana sudėtinga išlaikyti apšiltintus, jie vis tiek galop lieka ne tokie šilti, jie lieka šalti. Labai kieta akmens masė savyje turi itin didelį tankį. Tankis – tai dalelių pasiskirstymas tam tikrame kubiniame vienete. Jeigu dalelių labai daug, vadinasi jos susispaudę, nėra oro tarpelių. Kai tankis mažas, tada yra oro tarpai. Būtent tuose tarpuose susilaiko šiluma. Šiltinimo medžiagų oro tarpai mums net pastebimi plika akimi – ar tai būtų putplastis, ar tai būtų kokia kita vata, mes netgi matome tuos tarpelius. O akmuo be galo kietas, todėl norint, kad pilys iš tikro būtų šiltos, jas visas reikėtų šiltinti akmens vata ir vieną (turbūt vidinę) sieną uždengti perdangomis.
Medinė trobelė
Skaityti straipsnį “Kieno namas šiltesnis: pono ar valstiečio” »