Kaip ir daugumoje kitų Europos miestų, Lietuvos didmiesčiuose longboardai yra naujas ir populiarus jaunimo sportas. Tai ir sportas, ir transporto priemonė. Deja, patyrę longboardininkai sako, kad ne visada gali rasti, kur pasivažinėti. Lietuvoje vis dar nėra pakankamai tokių vietų, kurios tikrai būtų gerai pritaikytos šiam važinėjimo tipui.
Trūksta specializuotų takų
Sauliui lonboardai jau ilgą laiką yra mėgstamas dalykas. Jis sako, kad didmiesčiuose yra šiek tiek daugiau vietų, kur galima važinėtis su jais, o mažesniuose miestuose nebent pats jaunimas pasidaro ant kokio nors stadiono sau tokią vietą. Apskritai, pas mus šalyje nėra tokios tradicijos, lonboardai yra naujas reiškinys, ir galbūt laikinas. Todėl ir tokių pakilimo rampų nelabai yra, ką jau kalbėti apie specialius takus. Londone, tarkime, Haidės parke, yra dideli platūs takai, kuriais važinėja visi žmonės. Tai pas mus tokio dalyko nėra. Yra, aišku, Vingio parkas, jame dažniausiai ir telkiasi tokie žmonės. Nors ten jau susirenka visi: ir kam longboardai patinka, ir kas su riedlente važiuoja, su riedučiais, su dviračiais ir kuo tik nori. Bet toje sriuboje kai verdi, tai turi būti labai atsargus, ir kartais netgi vis tiek neišvengi kažkokių kliūčių, ką nors netyčia užkliudai ir pan. Lietuvoje dviratininkai iš visų sportų, sakyčiau, turi daugiausiai teisių. Jiems ant šaligatvių pažymėti dviračių takai. Tai irgi, toli gražu, nėra tikrieji dviračių takai, pažiūrėkite, kaip jie atrodo Nyderlanduose – kitas vaizdas. Bet vis tiek, jau tai, kad pažymėta, rodo kažkokį progresą“, – sako Saulius. Tačiau jis priduria, jog dviračių takas yra tikrai ne vežimėlių, ir ne longboardų takas, jis skirtas dviračiams, todėl pats ten dažniausiai nevažinėja.