Pasibaigus renovacijos darbams, kiekvieno daugiabučio laukia pirmiausiai namo pridavimas. Tai reiškia, kad kaip ir prieš pradedant renovaciją, taip ir jai pasibaigus, turi būti matuojama termovizija, turi būti suskaičiuojamas energinisnamo efektyvumas.
Žiemą būdavo šalta ir brangu
Akivaizdu, jog ne veltui visi rodikliai rodė, kad termovizija labai prasta prieš renovuojant daugiabutį. Net ir be tų tyrimų tas namo pridavimas mums jau buvo aiškus – visur kiaura ir šalta. Kokios baisios būdavo tos naktys, kai tekdavo miegoti su visais namie esančiais ledais, patalais, vilnonėmis kojinėmis, ir vis tiek drebėti iš šalčio. Net neaišku būdavo, kiek iš tiesų yra šilumos kambaryje, ir ar tuojau nepereisime į minusinę temperatūrą. Kadangi šaltis tiesiog pjaudavo, atrodydavo, kad reikia gelbėtis bet kokiais būdais. Štai dėl ko aš tiesiog stengdavausi kuo daugiau prisirengti. Turėjome tepalinį radiatorių, kuris ryte rydavo elektrą. Bet… Kai žmogui šalta, argi tada galvosi apie pasekmes, apie padarinius ir tai, kad dabar taip šalta, kad reikės mokėti už elektrą? Taigi, kol jis nesugedo, jungdavausi jį ir prie jo atsisėdus šildavau. Deja, kadangi namo energinis efektyvumas buvo tikrai niekinis, tai ir šiluma iš namo išeidavo kone per akimirką. Tai liūdnas dalykas kiekvienam, kas supranta, kaip reikia gyventi, ir kaip reikia leisti pinigus. Kai juos praleidi už šiltą orą, kuris tuojau pat išeina per namo kiauras sienas, tada būna labai gaila. Ir tai dar ne viskas. Dar reikėtų paminėti ir tai, kad ateidavo milžiniškos sąskaitos už šildymą, kurios kasmet po akmenį po kaklu užnerdavo kiekvienam daugiabučio gyventojui.
Namo renovacija
Skaityti straipsnį “Daugiabučio renovacija apšiltino namą” »
Šiltuoju metų sezonu norisi didžiąją dalį laiko praleisti lauke, todėl būtina pasirūpinti namų eksterjeru. 
Tai , kad mes iš tiesų gana dažnai pradanginame savo nuotraukas, rodo vienas paprastas pavyzdys. Turbūt ir jums ne kartą yra buvę, kaip kažkokie draugai atsiunčia ir parodo nuotraukas, kuriose jūs esate, ir jūs staiga sakote – oho, nemačiau jos 5 metus, nors lyg ir atsimenu tokią buvus. Tada dar draugai sako, kad jūs pats tą nuotrauką ir padarėte. Ir tada susimąstote, jog neaišku kada ir kaip, bet pradingo iš jūsų kompiuterio tos nuotraukos. Taigi, nors skaitmeninę informaciją yra labai patogu kažkur laikyti, nes ji fiziškai neužima vietos, tačiau ją ir sunaikinti be galo lengva. Ištrinti vienu mygtuko paspaudimu 1000 nuotraukų iš gimtadienio yra daug lengviau, negu pasirūpinti tokio dydžio šūsnimi popierinių nuotraukų. Jas reikėtų dar saujomis surinkti, kažkur išnešti ir, kad visiškai sunaikinti, sudeginti. Mes dažnai galvojame, kad esame pranašesni prieš savo senelius ar tėvus, kurie turi tikrai ribotą skaičių atvaizdų iš savo vaikystės. Kai savo mažylius mes fotografuojame nuolat, kaip jie auga, kaip keičiasi. Ir galvojame, kad vieną dieną jie bus subrendę, galėsite jiems parodyti gražią savo duomenų saugyklą. Tačiau juk iš tikrųjų jūsų duomenys nėra apsaugoti nuo galimo ištrynimo, sunaikinimo. Jeigu nuotraukas spausdintumėte, tada būtų paprasčiau. Tačiau tam tikra prasme, gal seneliai ir ne buvo tokie nuskriausti. Jie turėjo tas kelias vienetines nuotraukas. Mes turime krūvas kopijų, kurias galiausiai per klaidą ištriname, ir gali būti, kad nelieka išvis nieko.